„Pažinau jį Pasvaly, pakalbėdavom apie kūrybą, net ir... apie Rytų filosofiją, – rašo laiške buvęs Pasvalio gimnazijos literatūros mokytojas dr. Antanas Musteikis“.

Iš „Po knygos ženklu“: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos septynių dešimtmečių kelias. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2007, p. 46. A. Musteikio laiškas, rašytas 1999 m. vasario 2 d.,esantis bibliotekos Rankraštyne.

Pamėgtojo [bibliotekos] vedėjo paveikslą šviesiai atkuria ir istorikas prof. Jonas Aničas, viešojoje bibliotekoje pirmą kartą apsilankęs besimokydamas antroje klasėje. Vedėją pažinojęs būtent tokį, koks jis pats žodžiais nupiešė knygos „Šventadienis už miesto“ novelėje „Ryšininkas“: „Bibliotekos vedėjas kampuotų pečių jaunas vyras, tamsiu pietiečio veidu, ilgais juodais plaukais, siaurai pakirptais ūsais.“

Iš „Po knygos ženklu“: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos septynių dešimtmečių kelias, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2007, p. 47.

„Marius Katiliškis (1914–1980) – vienas iš žymiausių lietuvių išeivijos rašytojų, literatūros klasikas, priklausantis žemininkų lankininkų kartai. Debiutavęs jau išeivijoje, šis autorius užsirekomendavo kaip sodraus žodžio meistras, originalus autorius, kurio kūryboje dominuoja psichologizuotas realistinis pasakojimas, ekspresyvi siužetinė dinamika. Šį pasakojimą papildo ir išplečia lyrinis gamtos aprašymas, kuris dažname M. Katiliškio kūrinyje tampa personažų charakteristikos priemone ar siužetą papildančia, jį išplečiančia dalimi. Rašytojo kūrybinis palikimas nėra gausus, tačiau jo kūryba itin ryškiai atskleidžia lietuviškosios prozos išeivijoje slinktis, išryškina iš Lietuvos atsineštosios literatūrinės tradicijos ir išeivijoje patirtų literatūrinių įtakų sintezę.“

Literatūrologė dr. Dalia Kuizinienė.