***
yra pajautos iš praeities
kur nebegali pasakyti kas yra
o gyva –
it už durų svetys jau laukia
ir skubi kad neišeitų
pagalvojęs kad tikriausiai nieko nėr
skubini ruoštis ir kažko nerandi
pakviest negali –
dar pusnuogė stovi
su apatiniais vien
ir lakstau
po kampus –
gal neišeis
viena
saldus pavojus Letės vilnyse
liepos naktis maudžia kalte
o švelniai!..
nesumaldau troškimo –
to kas praėjo
ir nežinau nė
ar buvo
vėl bristi kad vėl užmirščiau
vandens akys
tavyje liepa
vyro kvepalai
savo o gelia
it kito
liepa tavyje kaltė
visa verčia svetimu
ir geidžiamu
kita
būdavo iškūrena
liepos naktį pirtį
tamsią
kaip miškinio ežero vanduo
pasakodavo kad laumių yra
man dar negirdėjusiai niekur
kas būna naktim
kai tylu taip kad net girdisi
kaip daužo kultuve
ir nebežinai –
ant žemės
tavy
ar po ja
kaip užpildavo vandens
į akmenis
prakirsdavo visas olas pasauly
ir išgirsdavo dievai
ir tekėdavo žemėn vanduo
nežinau ką galvojau
apie kraupias deives
bet šiurpas suimdavo
iki šiol nepraėjęs
slėpdavaus kampe
stipriai užsimerkus –
nuogis
vandenų garuos
ar dar baugiau
išbėgti negalėdavau
iki namų tik pieva –
o naktis